dergti

dergti
1 dérgti, -ia, -ė, der̃gti 1. intr. R, K snigti su lietumi, darganoti: Šiandie bjauri diena – dérgia Pc. Teip dérgia, kad nė nosies negali iškišti Jnk. Ir vėl pradėjo ruduo dérgti Trg. Sniegas taip dérgia, kad kelio nesimato Jnš. Visi basi, puspliki, lynant, sningant ar dergiant į pastogę nelindo S.Dauk. ║ tr. lyti, merkti darganoje: Pempę (vyturį) dérgia (anksti parskridusius, kai esti prastas oras) Slv. Dergė mano žirgelį JV143. 2. tr., intr. euf. teršti, bjauroti: Žąsys kluoną dérgia Jnšk. Kur eina, tę dérgia Vlkv. ^ Toji ne paukštė, kuri lizdan dérgė Arm. | refl.: Ko tep dérgies Vrn. 3. tr. DP142 žodžiais bjauroti, plūsti, šmeižti, niekinti: Dergti yra kalbėti nebūtus daiktus J. Norėdamas pats pasirodyti geras, kitus dérgia kaip įmanydamas Jnš. Teip dérgdamas žmogų, ko gi tu pats esi vertas? Dkk. Dergė juos visokiais būdais ir erzino V.Piet. Kad ims mane paskutiniais žodžiais dergti! A.Baran. Herodas jį derg, peik BPI109. | refl.: Jų namuose tiktai dérgiasi Lp. 4. tr. naikinti, gadinti: Duoną dérgia, o dirbt nenori Mlt. Nedérk sūrio, kol nesusislėgęs Ktk. Dérgi žalias uogas Ut. Nieko nenumegsi – tik siūlą dovanai dergi Ūd. Pulkai, įpuolusys į Sambiją, drevėjo (plėšė) ir dergė S.Dauk. Neverk, tėvel, neverk, savo akelių nederk LMD(Ml). | refl.: Storos skiedos eina – medžias dérgias Mlt. ║ eikvoti, blaškyti: Kam dérgi pinigus šitoj brangumoj Dglš. Jis nesimoko, tik pinigus dérgia Brt. ║ prastai, nemokamai dirbti: Neduok tam kriaučiui siūti: anas tik dérgia medžiagą ir daugiau nieko Slk. Nemokėjo, nereikė ir rūbas dergt Sdk. Gera audėja – audžia, o tokia – tik audeklą dérgia Dkk. 5. refl. negražiai elgtis, išdykauti: Nesidérk, valgyk! Dsm. Jau šiandien per daug dergíes, perstok, sakau! Vlk. ║ refl. ištvirkauti: Tie yra, kurie su moterimis nesidergė brš. 6. refl. apsimesti, dėtis: Der̃gėsi labai sveikas esąs, o buvęs visai besveikatis Slnt. Nedérkis, bet dirbk neslinkaudamas Varn. Brolis juoku der̃gęs[is] pasakė, t. y. juoku dėjęs[is] J. 7. intr. prk. mušti, kirsti: Kai dergiau, tai susirietė Mrj.
◊ vélnias taukaĩs dérgia (kam) sakoma pažymint kieno turtingumą: Laimingam tai ir velnias taukais aruodan dergia J.Balt. Ponui velnias visom dienom į košę taukais dergia rš.
\ dergti; apdergti; atsidergti; įdergti; išdergti; nudergti; padergti; perdergti; pradergti; pridergti; sudergti; uždergti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • dergti — dérgti vksm. Sniẽgas taip dérgia, kad kẽlio nematýti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • dergti — 2 der̃gti, sta, o žr. 1 dirgti 4: Lig šiol buvo dar vaikai kaip vaikai, dabar jau nieko nebegaliu padaryt – der̃gsta, ir gana Ps …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • derkti — der̃kti, ia, ė 1. R, K žr. 1 dergti 2: Kam tu derkì drabužį savo, t. y. kam bjauroji su mėšlais, su purvais J. Arklys der̃kia ant kelio Lp. ^ Tai prastas paukštis, kurs į savo lizdą derkia KlvK. 2. žr. 1 dergti 3: Ji savo liežuviu tik der̃kia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • teršti — 1 ter̃šti, ia, ė KII164, K, I, Rtr, DŽ, KŽ; N, L 1. tr., intr. NdŽ daryti nešvarų, negryną, tepti, purvinti, dergti, bjauroti: Atsiveda vaikų bandą kaip busiliokus, ir ter̃šia an kilimo Mlt. Neter̃šk nė bliūdo (nesipilk), bo nevalgysi Skr. Dabar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dher-1, dherǝ- —     dher 1, dherǝ     English meaning: a kind of deposit or dreg     Deutsche Übersetzung: in kons. extensions “trũber Bodensatz einer Flũssigkeit, also allgemeiner von Schmutz, Widerlichkeit, von quatschigem weather, von trũben Farbentönen… …   Proto-Indo-European etymological dictionary

  • Список праиндоевропейских корней — Для улучшения этой статьи желательно?: Найти и оформить в виде сносок ссылки на авторитетные источники, подтверждающие написанное …   Википедия

  • apdergti — 1 apdergti, apder̃gti, ia, àpdergė 1. tr. šlapiu sniegu apsnigti: Sniegas apdergė dobilus Brt. 2. tr. euf. apteršti, apibjauroti: Užskrido višta an staklių ir apdergė audeklą Dkk. Visi pašaliai gyvulių apdergti Gs. Su kiaušiniu apdergei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsidergti — 1 atsidergti negražiai atsigulti ar atsisėsti: Ko atsidergei ant lovos? Vl. Atsidergė už stalo kaip girtas Vl. dergti; apdergti; atsidergti; įdergti; išdergti; nudergti; padergti; perdergti; pradergti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baisioti — baisioti, ioja, iojo intr. 1. teršti, dergti: Šuva baisios viduj, jei neišleisi lauk J. 2. bauginti: Kaip baisioti įsibaisiojau ir nebužmigau J. baisioti; įsibaisioti; pribaisioti; subaisioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bjaurinti — bjaũrinti ( yti), ina, ino tr. K, bjaurinti Gs, bjaurìnti, ìna, ìno 1. daryti bjaurų, negražų, bjauroti, gadinti, darkyti, žeminti: Gyvenimas gražus, ir žmogui nevalia jį bjaurinti Vaič. Nebjaurinkite tada žemės, kurion einate gyvent Ch4Moz35 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”